12 Apr 2015

LitSoc goes to Lake District arba Pina Colada trip. #springbreak

Ekipažas net transportą užstoja
Lygiai prieš savaitę LitSoc grįžo iš antrosios kasmetinės pavasarinės kelionės. Kadangi pernai kelionės tikslas buvo Ben Nevis Škotijos aukštumose, tad šiemet patraukėme į pietus - į Lake District, kur mus pasitiko neįtikėtinai vasariškas oras.


Diena 1.
Priešvelykinį šeštadienio rytą visi susirinkom prie Appleton Tower, kur susipakavom šmutkes, pasidarėm grupinę foto ir pajudėjom link Lake District. Pirmasis sustojimas buvo tik palikus Škotijos teritoriją - Carlisle miestelyje. Jei esat važiavę is Edinburgo į Londoną ar kur nors ton pusėn, tuomet tikrai būsit girdėję šią stotelę.

Pirmas point of interest buvo Carlisle Castle. Bet kadangi įėjimas buvo mokamas, nusprendėm tiesiog pasifotkinti prie pilies vartų ir keliauti apžiūrėti vietinės katedros. Praėję požemine perėja ižengėme į istorinį miestelio centrą ir visai netrukus atsidūrėme katedros kieme. Viduje apžiūrėjom katedros lobius (treasury), ir kažkokiu būdu sugebėjom pasigauti vietinį gidą, kuris mums papasakojo vietinių istorijų apie Hadrian's Wall, Škotų puldinėjimus ir net išanalizavo mums vaikišką eilėraštuką (kuris pasirodo turi labai gilią ir visai nevaikišką prasmę). Pasikultūrinę ir truputį apsišvietę apie kraštą, po kurį keliausim, vėl sėdom į savo transportą ir patraukėm link savo pietų vietos - Aira Force prie Ullswater ežero. Ten valandėlę pasivaikščiojom ir sėdom papietauti prie upės.
Po pietų, jau vakarėjant patraukėm link savo hostelio Ambleside miestelyje, kur pavakarieniavom, merginos nudažė Velykinius kiaušinius (didelius ačiū) ir vakaras užsibaigė stalo žaidimais. Na, kam užsibaigė, o kam - ne. Sklinda gandas, kad Marijonas apie 2a.m. sugebėjo išsmukti iš hostelio ir iki 7 ryto crash'ino vietinį partį ;)

Pilis
Katedra
Istorinį centriuką žymintis kuolas
Aira Force
LitSoc prie Aira Force

Diena 2.
Antroji diena prasidėjo anksti, nes visi hostelio gyventojai turėjo palikti patalpas iki 10.30a.m. tad greit susidaužėm kiaušinius, susiruošėm sumuštinius ir išvažiavom prie Helvellyn (950m). Kopimas prasidėjo keliais navigaciniais fail'ais, tad teko šiek tiek koreguoti iš anksto suplanuotą maršrutą. Visa laimė, kad oras mus lepino, tad buvo galima ramiai žingsniuojant degintis saulės atokaitoje.

Pietauti stojome prie kalnų ežeriuko, nuo kurio atsivėrė nuostabus vaizdas į dar šiek tiek snieguotą Helvellyn. Čia ir vėl nepraleidom progos pasidaryti grupinę foto su vėliava ir kvapą gniaužiančiais vaizdais. Pasistiprinę ir atsipūtę pradėjome techniškai sunkiausią kopimo dalį - lipimą ketera. Praktiškai tai būtų lipimas stačiais ir siaurais laiptais, tik vietoj sienų yra du statūs skardžiai žemyn. Negana to, prieš pat viršūnę laiptai pasibaigė, prasidėjo sniegas ir teko visom keturiom lipti jau praktiškai vertikalia siena. Įspūdžių tikrai netrūko. Na, o vaizdai nuo viršaus atpirko visą sunkų dienos darbą. Vėlgi, džiaugėmės, kad pasitaikė itin šilta ir visiškai giedra diena.

Nusileidimas nuo viršūnės, kaip ir kopimas buvo itin status. Iš pradžių teko nulipti sniego siena, po kurios sekė ilgas ėjimas ketera, iki kol pasiekėm didelį taką, kuriuo ir grįžome prie mašinų. Ilga ir turininga diena visus labai išvargino, tad grįžę į hostelį pasidarėm greitą vakarienę ir po poros alaus ėjom miegot. Ištvermingiausieji iki paryčių liko aiškintis, kas greitesnis "Jungle Speed" žaidime ar kas geresnis "Alias" aiškintojas.

Po pietų su vaizdu į Helvellyn
Sniego dar užtenka
Helvellyn viršūnėje
Pasismaginimai viršuje
Ekstremalūs pasismaginimai viršuje
Ekstremalus nusileidimas
Ne visiems pasisekė sėkmingai nusileisti nuo kalno..

Diena 3.
Trečią dieną visi dar buvom pavargę nuo praeitos dienos kopimo į Helvellyn, tad nusprendėm pasidaryti paprastesnę dieną apžiūrinėjant dvarą ir pasivaikščiojant prie ežero. Palikom savo hostelį ir patraukėm į Ambleside centrą, kuriame norėjome apžiūrėti Bridge House - namelį, kurio dydį riboja tiltukas per upelį. Belaukiant kol jis atsidarys palaikėm Augmą, kuris mums ištraukė fulės kamuolį iš upelio (žr. video žemiau). Visi buvom žiauriai apsimiegoję ir skaudančiom kojom, tad nebesulaukėm Bridge House atidarymo ir nusprendėm važiuot į Rydal Hall dvarą/parkelį. Ten apžiūrėjom dvaro sodelį, nuėjom prie kriokliuko, kur garsūs rašytojai ateidavo pakontempliuoti, ir vietiniame tea shop'e suvalgėm beveik visą Guinness cake.

Privalgę alaus pyragų ir kavos patraukėm link savo paskutinio tikslo Lake District'e - Cat Bells (red. past. - Elenos ir Augmo pervadintas į Cat Balls) kalniuko. Tikėjomės, kad bus lengvas pasivaikščiojimas ežero pakrante, tačiau GPS track'as mus vėl nuvedė takeliu į kalną. Cat Bells tik beveik dvigubai aukštesnis už mūsų vietinį Arthur's Seat, tad buvo įveiktas greitai ir be didesnių iššūkių. Nuo viršaus pasigrožėjome ramiai tyvuliuojančiais ežerais bei pasidarėm dar vieną grupinę foto. Pakeliui žemyn suradome kelis lobius (geocaches), ir saulei leidžiantis grįžome prie mašinų, kur visi pribaigė alaus bei maisto likučių atsargas. Prieš kelionę namo dar stabtelėjome McDonald's pavakariams ir patraukėm į Edinburgą.

Dvaro kieme
Dvaro kriokliukas su nameliu
Pasivaikščiojimo pradžia. Taip sakant norint pamatyt gražius vaizdus pirma reikia prabristi š***
Cat Bells a.k.a Cat Balls
Grupinė foto viršuje!
 
Štai tokia buvo mūsų antroji kasmetinė pavasarinė kelionė. Stengiausi per daug neišsiplėsdamas papasakoti visus mūsų nuotykius, bet jei ką pamiršau, pasidalinkit komentaruose ;)

Šiek tiek skaičių:
  • Keliavome tris dienas (balandžio 4-6)
  • Užlipome ant dviejų kalnų
  • Sulipome ~1150m (~850m į Helvellyn, ~300m į Cat Bells)
  • Nuvažiavome ~400 mylių
  • Išgėrėme ~40L alaus
  •  Išgelbėjome vieną futbolo kamuolį
  • Suradome 3 lobius (geocaches)

Ir aišku pabaigai:


No comments:

Post a Comment