14 Mar 2016

Nepagydomi The Other Dream Team

Visi (okok, dauguma) lietuvių turi vieną bendrą bruožą. Visi serga labai sunkiai pagydomu krepšinio sindromu. Ne išimtis ir lietuviai, studijuojantys Edinburgo žemėse. Būtent tas sindromas subūrė mus į komandą The Other Dream Team. Tiek pernai, o YPAČ šiemet varžovams labai sunkiai sekasi 'gydyti' mūsų sindromą. Sekmadienį mus išgydyti buvo pasiruošę šio amato meistrai - medikai. Tiesa, antro lygio - priklausantys komandai Medics 2.

Improvizuotas skorbordas ir macnios mūsų pergalės įrodymas

Sužaisti basketbolo už Kitą Svajonių Komandą susirinko šie atletai: damų fronte - Ugnė ir Dovilė, žioltelmenų fronte - Vitkus, Arnas, Lukas, Ąžuolas, DeivasKobe ir JuozasCurry. Į startinį penketuką nepapuolė Dovilė, Arnas ir Kobe.

Šiaip ne taip susiradę kažkokią seną fotkelę, ant kurios galėtume rašyti rezultatą, pradėjom varžybas. Pirma mūsų ataka nesėkminga, varžovų taip pat. Antroj atakoj pelnom taškus. Varžovų antroj atakoj jų mergina pelnė taškus. O tada pradėjom sukt grajų. Įprastai sau, Juozas neleido varžovams atlikti lengvų perdavimų, vogė kamuolius ir skuodė į priekį rinkti lengvų taškų iš po krepšio. Puikiai rungtynes pradėjo Ažuolas "shaky hands". Komandos kapitonas žvėriškai kovojo dėl puolime atšokusių kamuolių ir savo alkūnėmis gąsdino visus varžovus. Jei kas mus ir nervina intramural lygoje, tai tai, kad kitos komandos sumąsto pastatyti komandos merginą ginti mūsų įžaidėjo (t.y. 9/10 atvejų Juozo). Taip buvo ir šįkart. Dar pirmam kėlinyje Juozas besiverždamas netyčia į ją atsitrenkė ir kadangi impulso tvermės dėsnis galioja (kinda), tai lengvesnio kūno greitis padidėja a.k.a. panelė atsidūrė ant žemės. Ką norėjau pasakyt šiuo intarpu? Kad Juozas visai... nene. Norėjau pabrėžti, kad mūsų komandos damos visad turės puikias žaidimo sąlygas ir niekad nepaleisim jų "ant mėsos". Po pirmo, aišku, primaujam.

Antram kėliny ant sutrinto parketo pasirodė ir šių eilučių autorius (win!). Visgi, rankos trauma laimėjo kovą prieš norą/pastangas ir talentą (yeah, right ;D), tai puolime nelabai galėjau net mest į krepšį, bet viliuosi, kad komandos draugai labai nepyko (tikriausiai ne, nes po to dar gavau palakstyt). Kas dar gero antrajame kėlinyje? Toliau sukom sau parankų žaidimą, rinkom taškus ir kiek galima labiau tai apsunkinom varžovams. Prieš keletą dienų taiklumą patreniravusi stalo teniso kamuoliuko mėtymo į raudonus puodelius varžybose taškus puikiu metimu pelnė Dovilė (sveikinimai!). O šiaip, visi žaidė gražiai, negailėjo kamuolio kitiems, todėl keletas atakų baigėsi gražiomis kombinacijomis, po kurių sekė laisvas metimas į skylę. Po dviejų 18-6.

Per ilgąją pertrauką varžovai padarė kažkokias tai išvadas ir kitą kėlinį pradėjo trimis taškais iš eilės. Bet mes gi Kita Svajonių Komanda, tai taip lengvai jiem taškų rinkt negalim leisti. <-- Tikriausiai tokia mintis persmelkė kiekvieno komandos nario mintis ir privertė sunkiau dirbti gynyboje. To pasekoje varžovai taškus vėl rinko labai sunkiai ir vangiai, o mes atstatėm po dviejų kėlinių buvusį skirtumą ir jį dar padidinom. Turiu pasakyti, kad kuo toliau, tuo labiau The Other Dream Team žaidimas darosi komandiškesnis ir smagesnis. Sakyčiau, kad jei bent kartais (apart sekmadienių) susirinktume pasižaist, gal ir visai kažką įdomaus galėtume nuveikt. :}

Ketvirtasis kėlinys, kaip mums įprasta buvo formalumas. Liuksusiškai sulošėm ir jį, dar labiau padidinom persvarą, Vitkus gražiai nustogavo vieną varžovų lyderių... Galų gale per paskutines trisdešimt sekundžių apsikeitėm pora laisvų metimukų ir užfiksavom galutinį rezultatą. 33-14. Medikai mūsų krepšinio sindromo neišgydė.

Padauginus iš dviejų bus 66-28. Gražus skirtumas, gražus rezultatas. :) The Other Dream Team savo kraityje turi septynias pergales ir vieną pralaimėjimą. Taigi, spėju, kad virtualiai esam lentelės pirmoje vietoje. :} Realiai, liko dar vienas mačas (kurį neaišku, ar bežaisim, bet jei žaisim, tai jūs apie tai sužinosit) po vieną pralaimėjimą turim mes ir Craig's BBall. Vienaip ar kitaip (reikia manyt) pasidalinsim pirmą antrą vietas (mažų mažiausiai), bet širdyse būsim čempionai ir vėl. Ačiū visiems prisidėjusiems! Kitais metais ginsim titulą. :)



Tiesa, po varžybų įvyko dar vienas dienos/mėnesio/gal net (so far) metų hailaitas keletui iš mūsų. Arnas, Vitkus, Lukas ir Deivas nuėjo pažiūrėti plaukimo varžybų, kuriose dalyvavo ir "auksinė žuvelė" Rūta Meilutytė. Pažiūrėję, kai pastaroji gana lengvai nukovė savo konkurentes 50m plaukimo krūtine rungtyje dar truputį likome pažiūrėti kitų plaukimų. Bet alkis mus nugalėjo ir patraukėm namo. Ir oumaigad, išeidami žiūram, kad koridoriuj stovi pati RM! Mes, kaip tikri fanbojai nubėgom ir paprašėm nuotraukos. Rūta skubėjo žiūrėti plaukimų, tad greit šovėm bendrą selfiuką, gavom visi po petaką, palinkėjom sėkmės jai Rio ir laimingi patraukėm namo. Vitkus sakė, kad dešinės rankos nebeplaus, nes ne kiekvieną dieną ją spaudžia olimpinė/pasaulio/Europos čempionė. <--Nelabai čia susiję su krepšiniu, bet negalėjau neužfiksuot šios istorijos.

Mūsų laimės akimirka


.a

No comments:

Post a Comment