6 Mar 2016

The Other Dream Team: en fuego


Antrasis šių metų intramural krepšinio lygos sezonas skaičiuoja paskutines savaites. Apie tai, ką gero nuveikėm šį semestrą, galit pasiskaityti blogo įraše, įkeltame prieš kelias dienas. Be abejo, sezonui artėjant į pabaigą visos varžybos svarbios, bet šiandien apturėjom tikriausiai pačias svarbiausias. Susitikom su praėjusio sezono antros vietos laimėtojais (mes buvom pirmi, ICYMI), pernai dukart čempionais Craig's BBall. Pirmajame pusmetyje įveikėm juos 42-36, taigi varžovai tikrai turėjo stimulą prieš mus sužaisti kuo geriau, na o mes pernykščių skolų taip pat dar negrąžinę. :}


Vos tik atėję pamatėm šiokią tokią rokiruotę varžovų gretose. Įprastai jų komandoje centro pozicijoje lošdavo toks bičelis, kurio gyvenimo moto galėtų būti "Сила есть - ума не надо". Šįkart jo nebuvo, bet vietoj jo, spėčiau, beveik 2 metrų ūgio ir tikrai virš šimto kilogramų centras, kurį Vitkus netruko praminti "Barstyčių akmeniu" (oficiali paties Vitkaus versija - Juozas jį praminė Puntuku). Bet mūsų fronte irgi visai nieko: Dovilė, Ugnė, Arnas, Laurynas, Vitkus (grįžęs po traumos), Mantas, Ąžuolas ir du aktyvūs krepšinio praktikuotojai Povilas beigi Juozas. Taigi, sušunkam šūkį, kurio cenzūruota lietuviška versija būtų "nesvarbu lengva" ir pirmyn.


Varžybų pradžioje varžovų komandos dama dar miegojo grožio (o gal sporto??) miegu, todėl varžybas pradėjom penki vyrai iks penki vyrai. Mūsų artilerijos penketas: Mantas, Vitkus, Ąžuolas, Povilas ir Juozas. Ginčo kamuolys - Mantas 220 prieš Barstyčių akmenį. Kamuolys, aišku, mūsų. Better luck next time, mate. Pirma ataka nesėkminga, bet jų ataką greitai nutraukia intensyvi Juozo ir Povilo gynyba. Nespėjau net sumirksėt, o jau taškai krepšyje. Olrait, kaip sakoma "gera pradžia - pusė darbo." Lietuvių mokytojos mokė, kad lietuviški posakiai visad teisingi (gal taip ir ne visai mokė, bet va pritempt kažką prie pagrindinės rašinio temos gerai išmokau), tai ir mes negalėjom susimaut dabar (jau turbūt suprantat, kur lenkiu). Užbaigiant meninį intarpą ir grįžtant prie esmės turiu pasakyti, kad sinoptikai šiandien Trust Upper Hall maždaug 2:10pm paskelbė audros pavojų, nes artinosi uraganas pavadinimu Juozvilas. Visas startinis penketukas puikiai spaudė varžovus, o nepavargstantieji Juozas ir Povilas uraganiniu greičiu skuodė į puolimą ir baudė varžovus taškais iš po krepšio. Realiai, štai tokia pirmojo kėlinio istorija. Po jo, apie plius penkis.



Antrajame kėlinyje grįžome prie įprasto lygai formato keturi vyrai ir dama. Kiek susilpnėjus mūsų zoninei gynybai varžovai atrado naują ginklą - šoklų juodaodį vaikėzą, išvystantį puikų greitį, aukštai šokantį ir ore galintį kyboti, kol pačiam atsibos. Taigi, sakykim taip - žaidimas išsilygino. Taškai sekė taškus, klaidos sekė klaidas. Vis dėlto, mūsų taškai buvo renkami daugiausiai greitomis atakomis arba taktiškais prasiveržimais/metimais iš tolėliau (juokinga, kad išvardinau beveik visus puolimo elementus). Tuo tarpu varžovams teko daug dirbti dėl savo taškų, todėl, nors ir turėjom trumpesnį suolelį, varžovus galėjome varginti. Maždaug pusei kėlinio aikštėje pasirodė ir SSininkai Arnas ir Laurynas. Gynyboje atidirbo gerai, o ir puolime vaizdo negadino. Kėlinio eigoje varžovai buvo kiek mus prisiviję, bet visgi po dviejų panašiai tas pats penkių taškų skirtumas.


Per pertrauką prieš trečiąjį kėlinį susitarėme, kad įsibegėjusius varžovus stabdom pražangomis (kadangi jos lygoje neskaičiuojamos). Kaip tarėm, taip ir padarėm. Varžovai, be abejo, taip pat apsitarė, kad reiktų kuo daugiau žaisti per vyruką, jau minėtą aukščiau. Na, bet mes paprasti, kaip vienas lietuviškas centas (fun fact: pagaminti vieną lietuvišką centą kainuodavo 3 centus), todėl skuodžiančiam į puolimą varžovų lyderiui kepšteldavom per ranką, na, o pozicinėje gynyboje mus įveikti ne taip ir lengva. Overall, trečiąjį kėlinį Craig's BBall sužaidė kiek geriau, sumažino skirtumą iki trijų (jei gerai pamenu) 16-19.



Ketvirtasis kėlinys prasidėjo taip, kaip ir vyko visos rungtynės - kovojant dėl kiekvieno kamuolio ir kiekvieno taško. Kaip kartais sako Nerijus Kesminas: "Laimės ta komanda, kuri labiau to norės". Nemanau, kad šįkart situacija buvo tokia. Keletas greitų atakų, kibi ir kartais pražangomis grįsta gynyba išvedė juos iš vėžių ir porą kartų privertė pramesti net labai paprastus metimus. Magiškas penkių taškų skirtumas sugrįžo ir likus maždaug trims minutėms ant suolelio sėdintys The Other Dream Team atletai jau juto pergalės skonį. Likus dešimčiai sekundžių kamuolys varžovų, bet jie jau supranta, kad rungtynių baigtis aiški, todėl padeda kamuolį ant žemės ir sveikina mūsiškius su pergale. 25-19, a well deserved win.

Na tai padauginę iš dviejų turėsim 50-38. Graži pergalė, įdomus ir krepšinio grožį tik dar labiau pažymintis mačas.

Kitai Svajonių Komandai liko sužaisti vienerias rungtynes kitą savaitę. Na ir dar turime vieną mačą nusikėlę, bet žiūrėsim, kaip ten su juo bus. Vienaip ar kitaip, nepaisant to, kelinti liksim a'la oficialioje lentelėje, žinosim, kad mes ir vėl čempionai, nes jei šiame turnyre ir buvo komanda, kuri galėtų mesti mums iššūkį, tai šiandien mes jai parodėm dvylika (arba šešias) priežasčių, kuo mes geresni. Tegyvuoja lietuviškas krepšinis!


.a (Ačiū perskaičiusiems iki galo.)

EDIT: 70-as įrašas šiame bloge. #smagu

No comments:

Post a Comment