20 Mar 2016

The Other Dream Team: End of an Era



„Šio sezono kitaip, kaip nuostabiu pavadinti negalima. Vieni žaidė daugiau, kiti mažiau, tačiau visi atidavė visą save, nors už tai nei pinigų, nei papildomų kreditų negavo“ po rungtynių minėjo paskutiniąsias istorijoje rungtynes žaidęs treneris, po eilinės The Other Dream Team komandos pergalės.

Prieš rungtynes netrūko pakilios nuotaikos, žaidėjai apšilinėdami apsikeitė keletu sąmojų, aptarė praėjusio vakaro eigą bei noriai dalinosi puikiomis istorijomis. Atėjęs komandos kapitonas Ąžuolas Čiukas visus pakvietė apšilti, po to susibėgę į ratą komandos nariai ištarė jau tradiciniu tapusį 'velniop, lengva' !



Rungtynes pradėjo Juozas (SC) Pažėra, Mantas (220) Mikšys, Ąžuolas ( Kapitonas), Čiukas, Ugnė (mergaičių nevalia pravardžiuoti) Mitrikevičiūtė, bei Edvinas (Treneris) Vitkus. Ant suolo rungtynes pradėjo Laurynas (Laurynas) Žievys, Arnas (Mr President) Bilkštis bei Dovilė (mergaičių nevalia pravardžiuoti) Vitonytė. Palaikyti komandos atėjo ir Viktorija, su profesionaliu foto aparatu. Ąžuolo Čiuko pastebėjimu jis buvo vertas daugiau nei jo kitų metų pragyvenimo biudžetas. Mantui bei Edvinui varžybos buvo ypatingos, ne šie jau greit kels sparnus ir paliks šį puikų miestą, kuriame pastarieiems paliko ankštoka.

Rungtynių pradžioje buvo apsikeista netaikliomis atakomis, iš puikių situacijų nepataikė beveik visi, tačiau dreameriai rodė ypač pavyzdinę gynybą, kuri paliko priešininkus savo apkasuose, šaudančius tuščiais šoviniais. Drąsios Juozo bei Ąžuolo Čiuko atakos leido svajokliams baigti kėlinį turint minimalų pranašumą.



Antrajame kėlinyje vaizdas pasikeitė iš esmės. Dreamerių pastangomis komanda pradėjo skirti gerokai daugiau nei vienas taškas, o ritmą pagavę žaidėjai pradėjo it pietuose esantys neišsilavinę Lietuvos juodadarbiai dėlioti stogus priešininkams (blokuoti metimus). Taip pat perėmęs kamuolį iš priešininko Mantas jį grūdo į krepšį it metus perlaikytą bibliotekos knygą. Buvo matyti, kad varžovas kurį Mantas taip išbirbino liko moraliai palūžęs. Iš gynybos pančių neišsivadavę priešininkai po antro kėlinio kapituliavo ir likę kėliniai buvo tik formalumas.



Trečiajame kėlinyje Arnas parodė ranko taiklumą, Ąžuolas įrodė kodėl yra kapitonas, o Juozas toliau kaip koks Amadėjus Mocartas dirigavo puolimui. Neturėdami prošvaisčių varžovai tiesiog bandė toliau lipdyti savo žaidimą, kurį svajokliai taranavo it mongolai kinų sieną. Po trečio kėlinio liko tik pabaigti sezoną.



Ketvirtame kėlinyje komanda sulaukė ir Luko ( Big Dick ( jei norite pervadinkite į slick ar dar ką nors ir galite manęs asmeniškai paklausti iš kur aš žinau viską)), kuris nors ir pabudęs tik prieš 10 min atskubėjo dar kartą pabūti su komanda ir atsisveikinti su draugais. Taip pat prie komandos palaikymo gaujos prisijungė ir šaunieji pirmakursiai su potencialiais kitų metų žaidėjais. Prieš rungtynių galą treneris Edvinas, dažniausiai šiose rungtynėse pataikęs iš antro karto smeigė savo paskutinį tolimą metimą. Po rungtynių švilpuko kapitonas Ąžuolas minėjo, kad jam sezono pabaiga ir komandos narių išėjimas yra tokio pat skaudumo įvykis kaip Kauno Žalgirio kapituliavimas prieš Tel Avivo Macabbi 2004 metai. Komandai pasidarius paskutinę nuotrauką visi patraukė kas sau, o ištikimiausi išėjo į Teviot dar po vieną...

Pergalė rezultatu 80-34 (red. past.)

Trenerio autografas kapitonui

Štai taip baigėsi geriausias istorijoje lietuvių bendruomenės sezonas, o treneris nori pasakyti didelį Ačiū kiekvienam.

Juozui- Už komandos lyderio vaidmens perėmimą.

Mantui- Už nerealų žaidimą po krepšiu.

Ąžuolui- Už kovingumą ir lyderystę

Deividui- Už atletiškumą ir tvirtumą

Ugnei- Už atsidavimą ir taiklius metimus

Dovilei- Už tai, kad varžovų merginos buvo uždengtos kaip reikiant

Lukui- Už sumanų vadovavimą, ir už tai, kad atstumą 10- Sienna Gardens – CSE įveikė per 5 minutes

Arnui- Už taiklias rankas ir atsidavimą

Laurynui- Už nuoširdų darbą gynyboje

Povilui- Už pergalę prieš teisininkus ir Craigs‘us

Ievai ir Martai – Už pagalbą ir puikų žaidimą

Pagarbiai,
Edvinas

Edvinas in his natural habitat


No comments:

Post a Comment